graižtva

graižtva statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Pabūklo (pistoleto, šautuvo) vamzdžio įvija, suteikianti sviediniui (kulkai) sukamąjį judesį; įvairių šaunamųjų ginklų vamzdžio kanalo graižtvinė dalis. Graižtvos forma ir skaičius skiriasi: vieni pabūklai turi nuolatinio nuožulnumo graižtvas, t. y. vienodą graižtvos pakrypimą per visą vamzdį, kiti – progresyviojo nuožulnumo (palaipsniui didėjančio). Graižtvos būna: stačiakampės ir daugiakampės (poligoninės) – pranašesnės, nes neturi aštrių kampų ir lėčiau dyla; 4 ir daugiau (būtinai lyginis skaičius). Kai kuriose šalyse skiriasi ir graižtvos kryptis (daugelyje valstybių – iš kairės į viršų ir į dešinę, o pvz., Prancūzijoje – iš dešinės į viršų ir į kairę). Graižtvoje yra sienelės, dugnas ir laukai. Vamzdžio kanale graižtvas daro 5–10 mm, o laukus (iškilimus) tarp gretimų graižtvų – 2–4 mm pločio. Graižtvos gylis priklauso nuo vamzdžio ir ↑sviedinio kreipiamojo žiedelio konstrukcijos ir gali būti nuo 1/50 iki 1/70 ginklo kalibro (0,7–2 mm). Pirmuosius vamzdžius su srieginėmis graižtvomis pagamino Augustinas Koteris (Augustinus Kotter) XVI a. pab. V. Europos šalių (Vokietijos, Italijos) kariuomenėje pavieniai graižtviniai šautuvai (štuceriai) pasirodė XVI a., o plačiai naudoti XVII a. Rusijoje graižtviniai šautuvai atsirado 1854 m., o pabūklai – 1860 m. atitikmenys: angl. rifling groove rus. нарез ryšiai: dar žiūrėk – sviedinio kreipiamasis žiedelis